 |
| Paplūdimys prie La Caletta |
 |
| Sardinijoje palyginus nedaug turistų |
Banalybių kampelis:
 |
| Masinė skėrių migracija |
 |
| O štai ir kiti migrantai |
Toliau nusprendžiame važiuoti kur akys veda ir rasti kokį nors nuostabų paplūdimį, taip bevažiuojant atsiduriame tokiam keliuke, po kurio man jau nebebuvo baisu niekas - keliukas labai siauras ir iš abiejų pusių tankiai apaugęs medžiais, matomumas nulinis, daugybė vingių, o mes esam in the middle of nowhere, ir tik karts nuo karto lyg kokia paklydusi kometa prasineša koks vietinis, ir jam visiškai nesvarbu, kad už posūkio gali būti kita mašina, o mums net nėra kur apsisukti, todėl - pirmyn.
Bet staigmenos tuo nesibaigia, kai staigia atsiduriam ant skardžio krašto su juokingais atitvarais, kur prasilenkti su kita mašina yra taip pat paprasta, kaip dviem drambliams taksofono būdelėj.
 |
| Štai skardis |
 |
| O štai vaizdelis nuo skardžio |
 |
| O štai ir paplūdimys, kur ekstrymas nesibaigia - paplūdimy toks dvokutis, kad pagulime 10 minučių ir mauname atgal |
 |
| Šiuolaikinis piemuo |
 |
| Rokiruotė |
 |
| La Caletta, čia buvo laikini mūsų namai. Išvykstame. |
Važiuojame į salos šiaurę, o iš ten į vakarinę dalį - oro uostą, truputį bruzgulis vieną vietą drasko, nes bijau, kad galime nespėti į lėktuvą, kad gal neverta važiuoti į La Pelosa paplūdimį, esantį šiaurės - vakaruose, bet smalsumas nugali, nusprendžiame, kad turime pamatyti La Pelosą, juk visur spėsime, jei elgsimės kaip vietiniai, juk kiekvienas kelias Sardinijoje yra autobanas, tik ženklai laikinai nuimti.
 |
| Skaičiuojam, kiek mašinų vienu metu kerta ištisinę |
 |
| Bandom elgtis kaip vietiniai, bet vietinių mąstais - tik velkamės |
 |
| Tolumoje La Pelosa paplūdimys, pradžioje atrodė, kad tai didelis baseinas |
 |
| La Pelosa |
 |
| La Pelosa |
Gaila, kad neturime laiko išsimaudyti, bet lėktuvas nelaukia (hm, nors vienąkart laukė), todėl kuo greičiau miname link oro uosto, tenka truputį padrebinti kinkas, kai mūsų Boba rodo, kad oro uostas jau čia pat, o mes vis dar esam kažkokiuose soduose vidury laukų, jau kai mintyse ketinau pradėti blogai galvoti apie Bobą - vualia, išnirome prie oro uosto, kuriame nusiperkame magnetuką už 5 eurus (mano sąmonė atsisako versti šitą sumą į litus), nes magnetukas visiškai prastas.
 |
| Sardinijos Alghero oro uoste neišdildomą įspūdį palieka praustuvas su pedalu vandeniui leisti |
 |
| Mažos silpnybės oro uoste. Sardinija, viso, Roma, here we come |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą