 |
| Bandau laužti meną |
 |
| Uolos atrodė itin keistos (kaip aptrauktos medžiaga) ir kažkokios truputį baugios |
 |
| Valle de la Luna |
 |
| Prancūzai takelyje iš aukštai atrodo kaip dvi bakterijos |
 |
| O štai kaip atrodo tos bakterijos iš arti |
 |
| Švyturys |
 |
| Aaa, tai čia visai ne ramunės taip kvepia |
 |
| Grįžtame "namo". Diena gera buvo. |
Šioje kelionėje pirmą kartą vežėmės su savim ne tik popierinį žemėlapį, bet ir Bobą (sakau šitą žodį su meile ir pagarba), po visko galiu pasakyti, o, Boba, Boba, kur tu anksčiau buvai mano gyvenime, tu buvai puiki, nors gal ir ne viskas buvo tobula mūsų santykiuose su Tavimi.
 |
| Naujos dienos rytas. Vykstame ieškoti Cala Fuili ir Cala Luna paplūdimių. |
 |
| Cala Gonone miestelis |
 |
| Cala Fuili paplūdimys |
 |
| Cala Fuili |
 |
| Tolumoje boluoja Cala Luna paplūdimys |
Cala Luna paplūdimys yra vienas gražiausių Sardinijoje, tačiau jis pasiekiamas arba laivelio arba prakaito praliejimo pagalba. Iki jo reikia lipti per kalnus iš Cala Fuili paplūdimio, tai - viso labo 4 kilometrai, tačiau jie įveikiami per 2 valandas. Iš pradžių buvo keista, kodėl tokį trumpą atstumą, taip ilgai reikia eiti, bet kai maršruto pradžioje įlindom į kažkokią teletabių landą tarp medžių, supratom - kodėl. Į Cala Luna paplūdimį vedė siauras akmenuotas keliukas į statų kalną iš abiejų pusių tankiai apaugęs medžiais, be to, tą dieną buvo ganėtinai karšta, o dar kai kam visur vaidenosi gyvatės (Discovery ir Animal Planet kanalų perdozavimo pasekmė), todėl įveikę kažkur 20 minučių kelio, gėdingai paspraudę uodegas, grįžome atgal, nors jau buvome išnirę iš to klaustrofobiško takelio ir buvo prasidėję neblogi vaizdai, bet kas galėjo paneigti, kad toliau nebūtų buvęs dar ne vienas toks takelis. Beje, eilinį kartą nustebino senulytės - bobulytės iš Vokietijos, mums nusileidus iki maršruto pradžios, pamatėm dvi vokiečių senutes, viena kaip sprinterė šovė į takelį, vedantį į kalną, o kita, kaip koks žmogus voras - dideliu greičiu ir visom keturiom metėsi į kalną net ne takeliu, o nosies tiesumu, vaizdelis buvo linksmas - bobulytė atrodė kaip nežemiškas vikrus padaras, aišku, liūdnoka, kai tave bobulytės "apstato".
 |
| Štai taip atrodo kelias į rojų |
 |
| Išsikapsčius iš keliuko atsiveria vaizdas |
 |
| Vanduo buvo toks skaidrus, kad atrodė kaip kosminė želė |
 |
| Cala Fuili |
 |
|
 |
| Medžių viršūnės |
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą