Mano mažos kelionės: Sardinija III

Keliaujame į salos rytinę dalį, miestelį La Caletta, čia susipažįstame su vietinių vairavimo stiliuku, greitis čia viršijamas konkrečiai, kur keliukuose 50 km/h greitis, jie kursuoja 150 km/h. Kadangi skubėjome į viešbutį, ketinome susirasti "sponsorių" ir važiuoti iš paskos, bet nei vieno "sponsoriaus" neradome, nes... papraščiausiai jų nepavijome. Posūkių, žinoma, niekas taip pat nerodo, o jei rodo - tai būtinai į priešingą pusę. Tačiau dauguma automobilių - mažiukai, tiek pripratau prie mažų mašinų, kad pamačius vidutinio dydžio mašiną, ji imdavo atrodyti kažkokia keista, o grįžus į Lietuvą, pasijutome kaip Monako - visi su tvarto dydžio gargarais važinėja, viena ranka braukdami ašaras dėl kuro kainų, o kita ranka pildamiesi kurą kubilais.

Mielieji atitvarai

Atvykstame į apartamentus La Calettoj

Vienintelis dalykas, kuris man nepatiko apartamentuose - dujų balionai, niekada neturėjau dujinės viryklės ar dujinės su keturiais ratais, todėl man visur paranojiškai vaidenosi sprogstantys balionai.

Kitą dieną iš pat ryto išvykstame į mokamus Bidderosa paplūdimius, įvažiavimas į parką, kur yra paplūdimiai, kainavo 14 eurų vienai Fiestai ir dviems ne Fiestoms, tačiau tikėjausi kažko įspūdingesnio, antra vertus, buvo visai neblogai, bet net nėra ko lyginti su Gramvoussa paplūdimiu Kretoje, geruliai prisiminimai.

Tampame garbingos kolonos galutine grandimi (eat my dust)

Iki paplūdimių dardame apie 4 km žvyrkeliu

Smėlis, jūra ir nulis Homo Sapiens

Bidderosa

Besivažinėjant atsitiktinai pamatome kalną, kurio papėdėje pamatome užrašą - Panoramica, o taip, Panoramica mums tinka, kadangi labai norime tos Panoramicos, ropščiamės į statų kalną, mano subjektyvia kategoriškai liberalia nuomone, iš viso Bidderosos parko - geriausi vaizdai buvo būtent nuo kalno viršūnės.

J ū r a y r a d i d e l ė

Va čia aš supratau elementarų dalyką - j ū r a y r a d i d e l ė . Tai buvo vienas tų vaizdų, kai tau atrodo, kad prieš tave tiesiog pakabintas didžiulis paveikslas, nes tai negali būti tikra, nors nuotrauka to ir neatspindi, bet tikrovėje tai atrodė kaip milžiniška, vertikali, žydra siena, kuri neturi nei pradžios, nei pabaigos.

Tide miltelių baltumo Sardinijos paplūdimiai

Bidderosa iš aukštai

Fiestos dekupažas po kelionės į Bidderosą

Grįžtame namo karališkos vakarienės su tradiciniu birra. Beveik visas alus 0,66 l buteliuose.

"Vaizdzelis" iš balkono

Kaip ir kiekvieną vakarą vakarienė persikelia į balkoną, gegužės pabaigoje Sardinijoje vakarais dar reikia megztinio, kai tuo tarpu Lietuvoje buvo trisdešimtinis karštis ir grįžus namo atrodė, kad grįžom iš Lietuvos į Italiją, o ne atvirkščiai, pirmąją naktį Lietuvoje buvo taip tvanku, kad su kauksmu naktį pašokau iš lovos ir pleistru kritau ant kilimo, beje, nebuvo taip jau nepatogu miegoti ant kilimo, kaip tai galima buvo įsivaizduoti.

Sutemus, kažkas labai pradėdavo karksėti iš jūros pusės, iš visų garsų, tas karksėjimas man labiausiai asocijuojasi su Sardinija, kažkodėl manau, kad tai buvo laukinės antys (visus nežinomus garsus nurašau laukinėm antim).

Kitą rytą išvykome į Mėnulio slėnį salos šiaurėje Capo Testa iškyšulyje netoli Santa Teresa Gallura miestelio, kažko labai įspūdingo nesitikėjau pamatyti, geriausiu atveju, krūvelę įdomesnių akmenų ir tiek, tačiau buvo priešingai, slėnis ganėtinai didelis su įspūdingo dydžio ir keistumo uolomis, gaila, kad fotoapartas neperteikia viso uolų dydžio ir jų keistumo, kai kurios uolos atrodė kaip netikros, ir tikrai, ne šio pasaulio vaizdai, o kur dar tas smagumas, karstytis po uolas kaip vaikystėj su nepatogiom ir slidžiom basutėm, woohooo, buvo smagi dienelė, ypač kai persikūniję į kalnų ožius nusikarstėme turistų nepramintais takais ir kurį laiką nebegalėjome nusileisti žemyn, nes visur buvo didelis aukštis ir galėjom pritaikyti tik nudardėjimo metodą, kuris nebuvo pirmenybinis.